Vizija nurodo pagrindinį tikslą tavo karjeros kelyje. Ji motyvuoja, įkvepia, suteikia entuziazmo, parodo kryptį, padeda išsikelti tikslus, nusistatyti prioritetus, įprasminti dabarties veiklas (pavyzdžiui, studijas, laikinus darbus). Rekomendacijas kaip ją susikurti rasi čia. 

Tikslai yra vienas geriausių motyvacijos šaltinių. Taigi skirk laiko savo tikslams apsibrėžti. Apsibrėžk bent vieną tikslą, susijusį su studijomis, karjera. Tuomet susidaryk savo darbų planą. Rekomendacijas kaip tai padaryti rasi čia. 

Išsikėlęs tikslus, apgalvojęs žingsnius ir tarpinius rezultatus sugalvok sau prasmingą apdovanojimą po kiekvieno įveikto žingsnelio (ir pasiekus galutinį tikslą). Taip tikslo siekti bus daug įdomiau ir efektyviau!

Pavyzdžiui, gali save pradžiuginti kavos pertrauka, šokolado plytele, nueiti į kiną ar praleisti savaitgalį prie jūros – tai, kas tau maloniausia. Tai itin paprastas, bet veiksmingas būdas save motyvuoti.

Laiko valdymas – tai tarsi savo darbų sekos valdymas. Šis įgūdis sustiprins jausmą, kad kontroliuoji savo gyvenimą, ir motyvuos veikti.

Susidaryk užduočių sąrašą, o tada susitelk ties esminėmis – suplanuok joms daugiausia savo laiko ir pastangų. Atsimink, kad svarbiausios ir vertingiausios užduotys paprastai yra sunkiausios ir nemaloniausios, todėl gali norėti jas atidėti vėlesniam laikui arba iš viso neatlikti. Būk sąmoningas/ -a, stebėk save, įveik pagundą užsiimti nereikšmingais dalykais!

Kaip nusistatyti prioritetus:

• susirašyk visas užduotis ar darbus, kuriuos turi atlikti;
• užduočių ar darbų prioritetus nusistatyk pagal savo tikslus;
• susiskirstyk užduotis pagal svarbą: 1) kritinės – neatlikus šių užduočių, bus neigiamų ilgalaikių pasekmių tau arba kitiems žmonėms; 2) svarbios – jų neatlikus kils grėsmė, kad atsiras neigiamų pasekmių ateityje; 3) rutininės – tai, ką darai arba privalai daryti nuolat;
• susidėliok užduočių ar darbų eiliškumą chronologine tvarka;
• stebėk save, ar neužsiimi nereikšmingais darbais. Jei taip – sustok ir paklausk savęs, kas vyksta, kaip dabar jautiesi ir kodėl taip yra. Pavyzdžiui, gal negali susikaupti, jauti nuovargį, o gal užduotis atrodo neįveikiama ir bijai, kad nepavyks jos įgyvendinti? Aiškiai įsivardijus problemą bus daug lengviau ją išspręsti.

Svarbu pradėti – dažniausiai po to viskas klostosi lengviau. Kitaip tariant, motyvacija atsiranda po realaus veiksmo. 

Kaip pradėti:

• paskirk bent 10–20 minučių užduočiai (pavyzdžiui, pasiruošti seminarui, baigiamojo darbo rašymui, darbo paieškai). Pažadėk sau, kad po to galėsi užsiimti kuo nors kitu;
• įsivaizduok teigiamas savo veiksmų pasekmes;
• susikurk aplinką, kurioje išoriniai trikdžiai kuo mažiau atitrauktų dėmesį (pavyzdžiui, išsijunk socialinius tinklus, telefoną, per tas 10–20 minučių neatsakinėk į žinutes ir skambučius);
• apdovanok save už atliktą veiksmą.

Paprastas būdas motyvuoti save – suskaidyti užduotis (ypač sunkias ir neaprėpiamas) į nedideles dalis. Taip išvengsi bejėgiškumo jausmo, kuris užplūsta prieš pradedant atlikti darbą, kuris atrodo neįveikiamas. 

Kaip veikti mažais žingsneliais:

• jei darbas atrodo ypač sunkus, suskaidyk jį į mažiausias įmanomas dalis;
• numatyk konkretų laiką, kada įgyvendinsi užduotį;
• apsibrėžk, kiek laiko skirsi užduočiai atlikti, t. y. apribok užduoties trukmę (pavyzdžiui, 10 minučių per dieną);
• numatyk būdus ir priemones, kurie gali padėti atlikti užduotį;
• surask žmones, kurių pagalba tau būtų naudinga;
• palik darbą neužbaigtą, jei nesuspėjai atlikti numatyti laiku. Pergalvok iš naujo, kiek kitą kartą skirsi laiko jam atlikti;
• apdovanok save už atliktą užduotį;
• stebėk, kaip sekasi veikti mažais žingsneliais. Atkeipk dėmesį į tai, kaip jautiesi atlikęs nedideles užduotis, kaip keičiasi motyvacija.

Pripažinus, kad užduotis yra nemaloni, sąmoningai vertinsi situaciją ir galėsi pasirinkti, kaip nori elgtis šioje situacijoje susidūręs su tokia užduotimi. Visa tai suvokiant daug didesnė tikimybė, kad užduotį tikrai atliksi. 

Kaip atlikti nemalonias užduotis:

• apmąstyk ir užrašyk, kas vyksta, kai turi atlikti nemalonią ar sunkią užduotį, kokios mintys sukasi galvoje, kaip jautiesi ir ką darai;
• įvertink, ar mintys apie užduotį tave slopina. Jei taip, pasistenk jas pakeisti į labiau skatinančias, pavyzdžiui, negatyvią mintį „man niekada nepavyks atlikti šios užduoties“ keisk į motyvuojantį teiginį „jau dariau panašias užduotis. Galiu pradėti pamažu!“;
• pagalvok, kodėl yra svarbu atlikti šią užduotį, kokia jos nauda, o ko neteksi jos neatlikus;
• pagalvok, kokiais būdais gali ją atlikti, kas palengvintų šį darbą;
• įsivaizduok, kad sėkmingai atlieki užduotį ir koks palengvėjimą lauks, kai jau būsi atlikęs užduotį.

Jei studijos, darbas neatitinka tavo interesų, vertybių, gebėjimų, prioritetų – tikriausiai tai demotyvuos. Besitęsiantis nepasitenkinimas ir nusivylimas gali būti ženklas, kad turi iš naujo įvertinti savo studijų, darbo pasirinkimą ir jo pasekmes: ar studijos, darbas atitinka tavo asmenybę; ar nori ką nors keisti savo studijose/darbe; jei keisti – ką, pavyzdžiui, pasirinkti papildomus/ kitus studijų dalykus, dalyvauti naujame darbovietės projekte, pakeisti studijas ar darbą ir kt.

Kaip priimti gerą sprendimą:

• nedaryk skubotų ar nepagrįstų sprendimų. Neapibrėžtumas ir nežinia kelia įtampą ir baimę, tai skatina elgtis skubotai, nieko nekeisti nepaisant nusivylimo arba keisti bet kaip;
• įvertink iš naujo, susistemink informaciją apie save;
• surink papildomos informacijos apie savo studijas ar darbą: kokias jie suteikia perspektyvas, kaip jie gali keistis artimiausiu metu, kiek tu gali keisti jų turinį ar formą, kad patirtum didesnį malonumą;
• jei reikia, ieškok informacijos apie galimas studijų ar darbo alternatyvas;
• apmąstyk, kiek tavo studijos ar darbas atitinka tavo asmenybę;
• apgalvok tolesnį veiksmų planą, kuris padėtų apsispręsti;
• pasikonsultuok su karjeros konsultantu dėl planuojamų pokyčių.