Kaip įgyti darbo patirties?

Kodėl svarbu įgyti darbo patirties?

Kas yra darbo patirtis?

Terminas „darbas" gali būti vartojamas siaurąja arba plačiąja prasme. Darbas siaurąja prasme yra apibrėžiamas kaip apmokamos pareigos, kurias asmuo eina konkrečioje organizacijoje. Darbas plačiąja prasme reiškia bet kokią tikslingą žmogaus veiklą, kuri kuria vertę pačiam asmeniui arba kitiems. Pavyzdžiui, darbu gali būti laikoma ir savanoriška ar visuomeninė veikla.

Darbo patirtis – įgūdžiai, kompetencijos, žinios, įgytos dirbant tiek apmokamus, tiek savanoriškus darbus.

Karjerai svarbūs ir apmokami, ir tiesiogiai neapmokami darbai – jie gali padėti ugdyti socialinius gebėjimus, užmegzti platesnį socialinį tinklą ir t. t. Darbo patirties gali įgyti kiekviename gyvenimo etape ir įvairiose gyvenimo situacijose!

Kodėl turi įgyti darbo patirties?

Šiandien darbdaviai tikisi, kad studentai įgis ir tobulins darbui reikalingų kompetencijų ne tik aukštųjų mokyklų auditorijose, bet ir už jų. Tobulėti gali dalyvaudamas įvairiose veiklose, pavyzdžiui, atlikdamas praktiką, dirbdamas laikinuose darbuose, užsiimdamas savanoriška, visuomenine ar laisvalaikio veikla. Ieškodami darbuotojų pirmenybę jie teikia kandidatams, kurie turi realistiškus lūkesčius apie organizacijas ir darbą bei gali pateikti įrodymų apie organizacijai ir darbui reikalingas kompetencijas, konkrečių patirties pavyzdžių ir pasiekimų.

Tačiau darbo patirtis svarbi ne tik iš darbdavių perspektyvos. Į įvairias užimtumo galimybes žiūrėk kaip į priemones geriau pažinti save, tirti karjeros galimybes ir asmeniškai tobulėti!

Taigi tam, kad įsitvirtintum ir sėkmingai konkuruotum darbo rinkoje, nuo studijų pradžios kaupk karjerai svarbią darbo patirtį ir tobulink darbo rinkoje vertinamas kompetencijas. Veik ne atsitiktinai, o sąmoningai – pasirink sau tinkamas laikino užimtumo galimybes (pavyzdžiui, praktiką, visuomeninę veiklą, vasaros darbus), kurios padėtų plėtoti asmeninę karjerą ir sukurtų norimas ateities galimybes (pavyzdžiui, padėtų įsidarbinti Tave dominančioje įmonėje ir pareigose, sukurti nuosavą verslą).

Įvairiais būdais įgyta darbo patirtis Tau padės:

  1. Tyrinėti karjeros galimybes, t. y. susipažinti su konkrečiomis karjeros kryptimis, pareigybėmis, organizacijomis, jų aplinka, kasdiene darbine veikla; išbandyti ir suprasti, kiek Tau priimtinos tam tikros veiklos.
  2. Įgyti ir tobulinti darbui reikalingas bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
  3. Įgyti pranašumą ieškant darbo.
  4. Įvertinti ir planuoti savo tolesnį mokymąsi.
  5. Kurti savo socialinį tinklą ir užmegzti kontaktus su Tave dominančios srities profesionalais.
  6. Susipažinti su nematoma darbo rinka, t. y. viešai neskelbiamais darbo pasiūlymais.
  7. Patirti pasitenkinimą išbandant save naujose veiklose, naudingai prisidedant prie organizacijos veiklos ar pan.

Kur ir kaip įgyti darbo patirties?

Kokie darbo patirties būdai?

Darbo patirties gali įgyti įvairiais būdais. Tau padės:

  • darbo stebėjimas;
  • praktika, stažuotė;
  • terminuotas, laikinas, sezoninis įsidarbinimas;
  • darbas ne visą darbo dieną;
  • neapmokamas darbas;
  • savanoriškas darbas;
  • veikla studentų organizacijose;
  • veikla profesinėse organizacijose;
  • visuomeninė veikla;
  • tiriamoji, projektinė veikla;
  • konkursai;
  • savarankiška veikla, nuosavas verslas.

Kaip nuspręsti, kokiu būdu įgyti darbo patirties?

Kaip Tau geriausia įgyti patirties, priklauso nuo daugelio dalykų: Tavo karjeros tikslų, veiklos srities / karjeros krypties, kurioje nori dirbti, specifikos, turimų kompetencijų, motyvacijos.

Kadangi yra daug ir įvairių galimybių įgyti darbo patirties, iškyla pavojus pasimesti, veikti atsitiktinai, „imtis visko ir daug", todėl:

  1. Susiorientuok galimybėse (žinok, kokios galimybės prieinamos, atvirai priimk netikėtas, neplanuotas galimybes).
  2. Išsikelk konkrečius darbo patirties įgijimo tikslus, t. y. ką nori pasiekti ir kiek tam nori skirti laiko. Pavyzdžiui, „noriu pagerinti savo CV, tobulinti tam tikrus įgūdžius, užsidirbti, užmegzti naujus kontaktus, susipažinti su tam tikru darbu, gerai ir linksmai praleisti laiką ir t. t. Tam skirsiu 1 savaitę, 3 mėnesius ar 1 metus".
  3. Įvertink skirtingų darbo patirties įgijimo būdų privalumus ir trūkumus, praktinę naudą, kaip jie atitinka Tavo asmenybę, gyvenimo ir karjeros situaciją.
  4. Įgyvendink pasirinktą galimybę.
  5. Apmąstyk įgytą patirtį, apgalvok, kaip ją būtų galima tinkamai pristatyti darbo rinkoje. Galų gale– planuok naujas galimybes!

Dėmesio! Bet kokia patirtis, net tiesiogiai nesusijusi su būsimu darbu, yra vertinga, jei ji padeda aiškiau nusistatyti Tavo tikslus ir prioritetus, geriau pažinti save, tobulinti bet kokiam darbui reikalingas (universalias) kompetencijas, pavyzdžiui, gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, planuoti ir organizuoti savo veiklą, priimti sprendimus ar kt.

Susipažink su pagrindinėmis darbo patirties įgijimo formomis

Darbo stebėjimas

Tai specialisto darbo dienos (ar tam tikros atliekamos užduoties) stebėjimas jo darbo vietoje. Stebėdamas pamatai įvairius darbo aspektus, ką ir kaip darbuotojas daro. Stebėjimas suteikia svarbios informacijos apie konkretų darbą, jam keliamus reikalavimus, o drauge yra vertingas kuriant socialinį tinklą.

Tokiam stebėjimui svarbu pasiruošti: surask tinkamą specialistą ir suderink su juo darbo stebėjimo galimybę, surink prieinamą informaciją apie darbą, organizaciją, apgalvok klausimus, kuriuos norėsi užduoti stebėdamas ar vėliau.

Praktika, stažuotė

Praktika yra trumpalaikė darbo patirtis, susijusi su karjeros tikslais, interesais ir / ar studijų sritimi, ją prižiūri praktikos vadovas. Praktika apibrėžta laike, paprastai trunka 1 mėnesį, semestrą arba vienerius metus. Praktika gali būti apmokama arba neapmokama, trukti visą arba ne visą darbo dieną, atliekama tiesiogiai arba nuotoliniu būdu. Ji gali būti akademinė (studijų programų dalis, už kurią gaunami kreditai) arba Tavo inicijuota. Praktikos galimybių galima ieškoti nuo pirmo kurso, ją atlikti skirtingose organizacijose ir veiklos srityse, Lietuvoje ir užsienyje.

Stažuotė yra kvalifikacijos kėlimas, apibrėžtą laiką dirbant organizacijoje ir siekiant įgyti tam tikros darbo patirties ir kompetencijų. Ji gali būti siūloma studentams, absolventams ir dirbantiems specialistams.

Praktika ir / ar stažuotė suteiks Tau galimybę tirti konkrečią darbo sritį, profesiją, ūkio sektorių, organizacijas, suprasti darbdavių lūkesčius ir reikalavimus. Taip pat realiai išbandysi tam tikrą darbinę veiklą ar aplinką ir suprasi, ar ji Tau tinkama.

Kiti praktikos, stažuotės privalumai:

  1. Lengviau įsidarbinsiDažniausiai darbdaviai teikia pirmenybę turintiems darbo patirties, taigi, ir praktikos patirties turintieji išsiskiria iš kitų ir įgyja pranašumą ieškodami darbo.
  2. Galėsi planuoti savo mokymąsiTurėsi galimybę įsivertinti, ko mokaisi dabar ir ko reikėtų mokytis toliau.
  3. Pereisi nuo teorijos prie praktikosŠi patirtis įprasmins teorines studijas, nes mokysiesi žinias pritaikyti realioje veikloje.
  4. Tobulėsi – praktikoje ar stažuotėje stebėsi kitus profesionalus, susidursi su įvairiomis problemomis, atsakomybe ir pan., o šie patyrimai Tau padės augti.
  5. Plėsi socialinį tinklą.

Praktikos ir stažuotės galimybių ieškok panašiai kaip ir darbo, taikydamas įvairius būdus.

Savanoriškas darbas

Savanoriškas darbas

Savanoriškas darbas – tai neapmokama, savo noru pasirenkama visuomenei naudinga veikla, kuri gali būti atliekama įvairiose organizacijose. Tai gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė veikla.

Savanoriškas darbas įvairiose organizacijose suteiks galimybę:

  1. Įgyti patirties ir būti matomam darbdaviams.
  2. Išbandyti ir ištirti, kiek Tau priimtinos tam tikros veiklos.
  3. Ugdyti bendravimo, problemų sprendimo, lyderystės, komandinio darbo gebėjimus.
  4. Susitikti su įvairiais žmonėmis ir formuoti savo socialinį tinklą.

Dėl savanoriško darbo paprastai reikia tiesiogiai kreiptis į organizacijas arba stebėti jų skelbimus. Priklausomai nuo organizacijos gali tekti užpildyti tam skirtą anketą, atsiųsti savo CV arba sudalyvauti pokalbyje.

Darbas ne visą darbo dieną

Organizacijoms paranku priimti darbuotoją ne visai darbo dienai tais atvejais, kai tam žmogui nėra pakankamai užduočių, kad jų užtektų visai darbo dienai, arba kai reikalingi darbuotojai darbo grafiko spragoms užpildyti.

Toks darbas – puiki galimybė derinti studijas ir darbą! Dirbdamas tokia forma gali ugdyti darbui reikalingas kompetencijas, tirti dominančią veiklos sritį, kurti socialinį tinklą, sužinoti apie „slaptą" darbo rinką, ir, atsiradus galimybei, įsidarbinti visai darbo dienai.

Terminuotas įdarbinimas

Kartais organizacijoms tam tikrais periodais prireikia papildomos darbo jėgos. Dažniausios priežastys yra trumpam padidėjusi veiklos apimtis (pavyzdžiui, gautas didelis užsakymas, projektas), darbuotojo liga ar vaiko priežiūros atostogos, sezoniniai darbo apimties svyravimai ir pan. Tokiu atveju organizacijos nenori didinti nuolatinių darbuotojų skaičiaus ir sprendžia iškilusias problemas laikinu / terminuotu įdarbinimu.

Terminuotas įdarbinimas gali būti puiki galimybė pradėti savo karjerą, susipažinti su įvairiomis organizacijomis ir darbais, tobulinti kompetencijas ir įgyti darbinės patirties. Ši patirtis padės geriau suvokti, kokia veikla ir aplinka Tau tinkamiausia ir patraukliausia. Užmegsi naudingus ryšius, kurie pravers ateityje plėtojant karjerą. Be to, kai kurios organizacijos terminuotą įdarbinimą naudoja kaip priemonę atsirinkti darbuotojus nuolatiniam darbui.

Individuali veikla

Tai savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šią veiklą galima vykdyti įsigijus verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Individuali veikla yra dar viena alternatyva, kuri gali padėti įgyti patirties, tobulinti kompetencijas, užmegzti naujų kontaktų ir būti pastebėtam darbo rinkoje.

Kaip panaudoti darbo patirtį?

Savo patirčiai suteiksi didesnę vertę tada, kai skirsi laiko jos refleksijai, t. y. apmąstysi, analizuosi, įvertinsi ir įprasminsi savo patirtį iš įvairių perspektyvų:

  1. Asmeninės perspektyvos:

    • kiek aiškiau pradėjai suvokti savo interesus, vertybes, gyvenimo ir darbo prioritetus, savo stipriąsias puses ir aplinkos teikiamas galimybes;
    • ko išmokai, kokių kompetencijų įgijai, tobulinai;
    • kokias kompetencijas nori toliau tobulinti;
    • ką naujo sužinojai apie save ir aplinką;
    • kokių socialinių kontaktų užmezgei.
  2. Darbdavių / darbo rinkos perspektyvos:

    • kiek aiškiau pradėjai suvokti darbo rinkos pokyčius ir tendencijas;
    • kiek aiškiau pradėjai suvokti darbdavių poreikius bei reikalavimus;
    • kiek tobulinai darbdaviams / darbo rinkai reikalingas kompetencijas;
    • kokią vertę gali sukurti sau, klientams ar organizacijoms.
  3. Bendruomenės perspektyvos:

  • kiek aiškiau pradėjai suvokti bendruomenės poreikius ir ką gali jai duoti, kaip gali prisidėti prie jos gerovės.

Įgytos patirties apmąstymas gali padėti atrasti naujų įžvalgų apie save, savo galimybes, tolesnius tikslus ir veiksmus. Čia surasi darbinės patirties analizės formą, kuri padės aprašyti ir išanalizuoti savo patirtį.

Galvodamas kaip darbo patirtį pristatyti raštu ar žodžiu potencialiems darbdaviams, naudokis šia patirties analizės ir pristatymo forma:

  1. Situacija, veiklos sritis, kurią teko vykdyti (pavyzdžiui, ruošti projektą, dalyvauti studentų atstovybės veikloje, aptarnauti kavinėje klientus ir pan.).
  2. Veiksmai, kurių ėmeisi, kad veikla būtų sėkmingai įgyvendinta (pavyzdžiui, atlikau 30 skambučių per dieną, paruošiau 20 skaidrių pristatymą per savaitę, aptarnavau 60 klientų per dieną ir pan.).
  3. Rezultatai, kuriuos pasiekei (pavyzdžiui, 30 % padidinau edukacinių renginių biudžetą, susisteminau duomenų bazę ir pan.).
  4. Išvada, kokių gebėjimų reikėjo veiklai atlikti ir rezultatui pasiekti, kokie gebėjimai, interesai ir vertybės atsiskleidė šioje situacijoje.

Norėdamas savo sukauptą patirtį panaudoti karjerai valdyti, sistemink ir išsaugok savo patirties įrodymus, pavyzdžiui, rekomendacijas, atliktų pristatymų dokumentus, veiklos aprašymus. Naudokis Karjera.lt priemonėmis.